atseinyti

atseĩnyti intr. atlyginti, atmokėti: Palauk, da tau anas atseĩnis Trgn. Atseinijai man su priedu V.Kudir. Laukiniai žmonės atsimena geradėjystę ir rūpaunas atseinyti man Gmž. | refl.: Šitoks darbas šimteriopai atsiseĩnija Mrj. Atanešė jam valgomų daiktų atsiseinydami Gmž. ║ atkeršyti: Jau tu jiems ir be to ikvaliai atseinijai V.Piet. \ seinyti; atseinyti